Joninės – šviesiausia saulės, žemės, vandens ir augalų žydėjimo šventė. Nuo seno buvo tikima Joninių nakties ypatingumu, magiškumu. Žmonės išvakarėse rinkdavo žolynus, kurie gydo ligas ir apsaugo nuo negandų bei padeda nuspėti ateitį.

Trumpiausia vasaros naktis ir ilgiausia diena yra kupina šėlsmo ir linksmybių. Šią dieną iš užmaršties pažadintos senosios tradicijos ir burtai suteikia ypatingą romantišką atspalvį. Birželio 23 dienos popietę, Dūseikių socialinės globos namų kieme, buvo surengta pati gražiausia ir nuotaikingiausia šventė – Joninės. Renginio vedėjai socialinė darbuotoja Irena Rubežienė ir gyventojas Albinas Taurozevičius  šventės dalyvius pasitiko prie vartų su dubeniu vandens ir lininiu rankšluosčiu. Kiekvienas dalyvis turėjo simboliškai mazgotis rankas, taip nusiplaunant visus savo vargus, dienos rūpesčius ir žengti pro vartus į šventę švarūs ne tik dvasia, bet ir kūnu. Įžengus į šventę buvo pasveikinti varduvininkai Jonai, Janinos ir Rasos. Kol degė Joninių laužas, gyventojai buvo pakviesti pašokinėti per simbolinį laužą. Netrūko ir burtų, renginio vedėjai kvietė visus norinčius išsiburti savo ateitį, mesti vainiką ant Kupolės ir sužinoti kada tekės ar susiras gyvenimo draugę.

Paklausius lietuvių sakmės apie paparčio žydėjimą, gyventojai ir darbuotojai buvo pakviesti ieškoti globos namų kieme pražydusio paparčio. Joninių šventė vidurdienyje turi savų privalumų – ženkliai paprasčiau ieškoti paparčio žiedo, o jį surado gyventojas Juozas.

Pagaliau sulaukėme to momento, kai buvome pakviesti pasivaišinti. O tai visą šventę nejučiomis žvilgsniai  nukrypdavo į ant stalo gulinčius skanius naminius sūrius ir puode pūpsinčią girą.

Pamaloninus gomurį Joninių vaišėmis beliko tik gerai pašėlti diskotekoje.

Socialinė darbuotoja Irena Rubežienė