Lietuvos šiaurės vakaruose, kalvų ir dvarų krašte, apglėbtame vešlių miškų ir Baltijos jūros, gyvena linksmi ir ne kiekvienam iškarto suprantama tarme kalbantys žmonės. Būtent antrame pagal dydį etnografiniame regione – Žemaitijoje, gyvena šia išskirtine tarme kalbantys žmonės. Netoli pačios Žemaitijos širdies – sostinės Telšių yra namai, kuriuose gyvena mūsų žemaitiška bendruomenė. Šie metai yra paskelbti žemaičių tarmės metais, šiai progai paminėti prisiminėme žemaitiškus valgius, spėjome žemaitiškas mįsles, turėjome galimybę paskaityti pasaką parašytą žemaitiškai, pasiklausyti dainų. Praėję nelengvus, bet smagius išbandymus, buvome pakviesti „pakaštavuoti“ žemaitiškų „pastruovų“: kastinio, šutynės, kraujinių vėdarų, šutintų, raugintų kopūstų, kanapynės su bulvėmis, „meškos šudukų“ taip pat pagamintų iš kanapių ir duonos., atsigaivinti kisieliumi.

Užimtumo specialistė Rasa Žemeckienė